užmazga

ùžmazga sf. (1) FT, NdŽ 1. LTII437, LL90,315, DŽ žr. užuomazga 1: Ùžmazgas [agurkai] pradėjo megzti i sustojo augti DūnŽ. Plaskanis yra panašus į kanapį, ans žyda tokiais žiedeliais, ans jokių ùžmazgų nedaro Yl. Ale, veizu, grūšas, ka ans baltavo visas, o tų ùžmazgų nėr Tl. Visims bulbės prasčios, nuėdė tus žiedus, visas ùžmazgas antai kaip žalčiai [Kolorado vabalai] Trk. Čia perniai miežiai tokie prasti buvo, ùžmazgos sudžiūvo Bsg. Sodas jau pražydėjo: vaisių užmazgomis kaip karoliukais apsagstytos šakos Žem. Jau buvo užmezgę tokių gražių užmazgẽlių, gražiausiai pamidorai, i pradėjo džiūti džiūti Žlb. Į tas užmazgelès įlenda kirmẽlės, i birsta žemėn Brs. 2. KŽ surišimas, užmezgimas. 3. KŽ žr. užuomazga 5: Kad tai nors būtų įstatymų užmazga – tai ir to užteks, by tik būtų pradžia merginų savarankio sumaningo veikimo Pt. Jame jau yra įvairių ligų, taip pat dažniausiai paveldėtų, užmazgų Pč. 4. žr. užuomazga 6: Nėra nė dramos užmazgos, nei pabaigos rš.